Prieš dešimt ar penkiolika metų Lietuvoje buvo pats sodybų pirkimo bumas. Prisipirkę jų vėliau dalis miestiečių ėmė ieškoti būdų šio nekilnojamojo turto nusikratyti: nusprendė, kad našta – pjauti žolę, dirbti savaitgaliais, važinėti ir nuolat rūpintis savo pirkiniu – ne jiems. Tačiau ratas apsisuko, ir tąsyk nepardavusieji dabar džiaugiasi, ėmėsi jų atnaujinimo.

Trijų mėnesių karantinas ir baimė, kad virusas dar gali sugrįžti, gerokai pakoregavo ir vasaros planus. „Ikea“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ pavasarį atlikta apklausa skelbia, kad kas penktas lietuvis atostogauti šiemet planuoja savo sodyboje ar sodo namelyje. Tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis – 38 proc. – Lietuvos gyventojų turi sodybą ar vasarnamį. Tačiau net 36 proc. jų nėra patenkinti šių būstų būkle, tad beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų šiemet planuoja atsinaujinti savo vasaros namus. Kas trečias apklaustasis (35 proc.) vasaros namų atnaujinimui išleisti planuoja daugiau nei 500 eurų. Todėl ir šeimininkams, ir jiems talkinantiems meistrams – pats darbymetis. Daugelis skuba tokius būstus šiltinti, kad reikalui esant būtų galima grįžti atvėsus.

Nemėgstama sodyba tapo namais

Kai prieš daugiau nei dešimt metų vilniečiui Aidui K. kilo mintis įsigyti sodybą, jo šeima nelabai palaikė šią idėją – kam reikia sodybos, jei ir taip gyveni nuosavame name, turi kiemą, medžių paunksnę, savo gėlyną. Tačiau vyras nenusileido ir radęs šimtametį namuką su sodu netoli Dubingių jį nusipirko. Pirmaisiais metais visa šeima ten susirinkdavo vos kelis kartus per metus, žinoma, šiltais vasaros savaitgaliais, bet vėliau vienkiemo erdvės, didelis senas sodas, šalia esantis miškas, raistas kuo toliau tuo šeimai labiau patiko. Čia ėmė lankytis vis dažniau ir po truputį keisti sodybą. O per karantiną Aido šeimai ji atstojo namus, į Vilnių iš ten buvo grįžę vos porą kartų. „Sodybos namą naujinome etapais, po truputį. Vienais metais akmens vata apšiltinau ir šiek tiek pastorinau stogą. Uždengėme jį nauja, nebrangia banguoto pluoštinio cemento lakštų danga.

Kitais metais viename namo gale įstatėme kelis naujus langus. Juos statėme ne į tą pačią vietą angokraštyje, kur buvo senieji langai. Aplink lango angas iš medinių tašų padarėme savotišką rėmą, tokį kaip karkasą, į jį įstatėme naujus langus. Beje, juos pirkome pusvelčiui iš sandėlių per išpardavimą. Naujų neužsakinėjome, nes tai būtų gerokai daugiau atsiėję. Vėliau apšiltinome ir trobos sienas, apkalėme jas lentomis – pastato apvalkalas tapo sandarus ir šiltas“, – pasakojo šeimininkas. Savo šeimą jis vadina „arčiau žaliųjų“, tad jiems sodybos tvarumas, ekologiškumas yra labai svarbu. „Namui šiltinti ieškojau vietinio gamintojo medžiagų. Pasirinkau akmens vatą – natūralią šiltinimo medžiagą iš akmens, uolienų, ne iš chemijos produktų. Be to, akmens vata dar ir nedegi, tai mūsų sodybai su senu kaminu ir krosnimis labai aktualu. Kai po truputi ėmiau remontuoti ir šiltinti savo sodybą, daug gerų patarimų gavau iš pardavėjų – kaip tinkamai sumontuoti izoliaciją, net ir kad langus galima ištraukti iš senosios sienos į išorę, taip pat sužinojau iš jų. Be to, papildomai įsirengėme palėpę. Dabar abiejuose jos galuose yra atskiri miegamieji. O anksčiau palėpė nebuvo naudojama, matyt, ten tik kindziukai ir dešros tarp gegnių ant virvės suposi, nes į sienas buvo įsigėręs tas rūkytų dešrų kvapas“, – šypsojosi Aidas.

Susitvarkė už 1000 eurų

Kaune butą nuomojantys Austėja su draugu prancūzu Alainu sodybą netoli Aukštadvario nusipirko prieš porą metų. Vietinių meistrų padedama pora nuardė seną sodybos klėtį, ji tapo erdvia, pusiau atvira stogine, tačiau remontavo kol kas tik pusę namo: vieną kambarį, virtuvę su sena duonkepe bei krosnimi. Name įvesta elektra, vandenį pora naudoja iš šulinio. „Namelio remontą pradėjome nuo apačios. Grindys buvo kone supuvusios, o sijos dar visai geros, tad išlupome seną grindų dangą, tarp medinių sijų priklojome akmens vatos, uždengėme ją celofanu ir užkalėme medžio drožlių plokštėmis, – pasakojo tarptautinėse kompanijose dirbantys Austėja ir Alainas. – Kol kas apsišiltinome tik vieną kambarį, jame jau galime pernakvoti ir žiemą.“

Kadangi seno asbesto stogo danga yra prastos būklės, artimiausiu metu pora planuoja keisti ir visą stogą. Sako – greičiausiai rinksis skardinę dangą, o palėpę kol kas paliks nenaudojamą, tik visą perdangą užklos šiltinimo sluoksniu, kad negirdėtų, kaip lietus į skardą barbena. Investicijos į sodybos atnaujinimą siekė 1 tūkst. eurų.

Apšiltino, kad vasarą būtų vėsiau

Darius Micius į savo sodybą nebeinvestuoja, nes pasimokė – kadangi stovi atokiau nuo kitų trobų, ji ne kartą buvo tapusi vagišių taikiniu.

Todėl dabar, sako vyras, užtenka to, kas dar neišnešta.

Generatorius pagamina elektros energiją, valgį gamina ant dujinės viryklės. Tiesa, Darius šį pavasarį nutarė bent minimaliai namą apsišiltinti – akmens vatos izoliacijos plokštėmis buvo užklota palėpės perdanga, kad žiemą pakūrus krosnį per lubas ir stogą neišeitų šiluma, o vasarą troba neperkaistų.

„Užteko tik kelių pakuočių vatos ir jau dabar per karščius pajutome, kad nebe taip karšta viduje, kaip būdavo anksčiau“, – pasakojo D.Micius.

Būtina įvertinti: ką galiu ir ką noriu nuveikti sodyboje

„Kalbant apie sodybos pritaikymą miestiečio poreikiams pirmiausia reikėtų aiškiai apsibrėžti, kokie tie poreikiai yra, – įsitikinusi bendrovės „Insulation Europe“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė. – Ar sodyba bus naudojama tik vasarą, ar ir žiemą? Atsakius į šiuos klausimus galima galvoti apie tai, ką, kiek ir kaip izoliuoti, apšiltinti ar paremontuoti.“

Meistrai pabrėžė, kad prieš pastato konstrukcijų izoliavimą, pastato šiltinimą reikėtų labai atidžiai ir kruopščiai apžiūrėti ir įvertinti visą pastatą.

Svarbu įvertinti, koks tai pastatas – rąstinis, karkasinis ar mūrinis.

Kokios būklės jo konstrukcijos, ar jas reikia remontuoti, gal kai kur reikia atnaujinti, pakeisti pažeistus elementus ir panašiai. O gal norėsime įsirengti mansardinį aukštą ir t.t. Po to jau galima modeliuoti izoliaciją, planuoti šiltinimo darbus.

Pasak A.Endriukaitytės, reikėtų apsispręsti, ar pakaks apšiltinti tik palėpę, o gal ir sienas bei grindis? Galbūt visiškai pakaks tik minimalių pastangų – užmesti ant palėpės perdangos universalios akmens vatos sluoksnį, pakloti 10 ar 20 cm storio šiltinimo sluoksnį ant spaliais užpiltos perdangos – tai apsaugos nuo šilumos pabėgimo iš trobos per perdangą ir neapšiltintą šlaitinio stogo karkasą.

O gal sodybai reikia rimtesnio remonto – apšiltinti šlaitinį stogą, konstrukcijas ir įrengti naudojamą palėpę. Toks pasirinkimas gana dažnas, nes labai praktiška sodybos palėpėje įsirengti miegamąsias patalpas.

Apsisprendus sodybą suremontuoti taip, kad būtų galima džiaugtis ir gyventi ten visais metų laikais, reikėtų apšiltinti ne tik palėpę ar stogo konstrukciją, bet ir sienas. Patikimai izoliuoti cokolį, pasirūpinti sandariais langais ir durimis.

„Yra puikių medžiagų ir sprendimų, kuriuos būtų galima panaudoti sodybai atnaujinti, bet būtinai reikia žinoti, ko konkrečiai reikia“, – reziumavo pašnekovė.

Nagingas meistras pataria, nuo ko pradėti

Vilnietis Giedrius Ruseckas, prieš kelerius metus rekonstravęs savo sodybą, šiuo metu konsultuoja visus besikreipiančius ir padeda sodybas prikelti antram gyvenimui. Tiesa, Giedrius neslepia – tas technologiškai sudėtinga, ypač jei prireikia pakelti namą ir pakeisti supuvusius rąstus. Svarbiausia, kad žmogus, kuris imsis šio darbo, matytų jo prasmę, o veikla teiktų malonumą. Jis pats nė neskaičiavo sodyboje praleistų vasaros savaitgalių. Giedriaus patarimas: ruošiantis rekonstruoti seną sodybą, reikia suprasti veiksmų seką ir logiką – nuo ko pradėti ir kokius darbus būtina atlikti. Tvirti pamatai ir nekiauras stogas – pagrdindinis dalykas, vėliau jau galima imtis sienų rąstų, langų keitimo, apšiltinimo. Molėtų rajone vyras susidūrė su sodybos šeimininkais, kurie pasakojo, jog jei senos sodybos rekonstruoti atvykę meistrai siūlo naudoti standartines, o ne apvalias, kaip buvo įprasta, gegnes, jas jungti metaline jungtimi, o ne vinimis, iškart atsisako paslaugų. „Supratimas, ką ir kodėl darai, labai svarbus. Laiko tas atima daug, kai kurie procesai tikrai sudėtingi, ypač jei viską darai pats. Be to, čia itin daug rankų darbo – rąstus nužievinant, juos suneriant, dirbant su obliumi, kirviu. Naudojant specialius įrankius tenka pakelti pastatą, pakeisti supuvusius rąstus, jie dažnai pūva po langais, kas dar sudėtingiau. Yra baisių pavyzdžių, kuomet supuvusius rąstus pakeičia keraminiais blokeliais, tai tas pats, kas išmuštą dantį pakeisti keraminiu kaiščiu“, – paygino Giedrius.

Jei žmogus gali sau leisti nuolat kūrenti krosnį, nors langai ir kiauri, o pastatas neapšiltintas, tokioje troboje galima ir žiemoti. Tik labai svarbu gerai išvalyti kaminą ir krosnį, apsisaugant nuo gaisro pavojaus. Kiek gali kainuoti sodybos rekonstrukcija? Priklauso nuo to, kiek darbų atliks pats šeimininkas ir kiek rangovas. Jei visi darbai bus patikėti įmonei, sodybą atstatant kokia buvo, pigu nebus. Paprastesnis būdas, kad galėtum laiką leisti sodyboje – rąstus pakeisti blokeliais, apsiūti akmens vata, apkalti dailylentėmis. Sodyba nebus autentiška, bet bus gerokai pigiau. Pats Giedrius įkvėpimo sėmėsi Dzūkijoje, etnografiniame kaime, kuris buvo sutvarkytas lėšų skyrus Norvegijos fondams. Pašnekovas priminė, kad ir dabar galima pasinaudoti Europos Sąjungos parama kaimo vietovėms, keičiant stogą ar įsirengiant šildymo sistemą. Giedrius savo sodybą tvarko su mintimi, kad anksčiau ar vėliau joje apsigyvens.

Šaltinis lrytas.lt