Su Lietuvos banko valdybos pirmininku ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos nariu Gediminu Šimkumi kalbamės apie pradėtas euro zonoje didinti palūkanų normas, kokios jos laukia ateityje, kokio galime tikėtis euro kurso, ar mūsų laukia recesija, kaip brangstantys pinigai veikia verslą, nekilnojamojo turto rinką, kaip atrodys ekonomika po Putino karo Ukrainoje.
VŽ skelbė, kad liepos 21 d., ECB pirmą kartą po 11 metų pakėlė palūkanas, kovodamas su keturiskart tikslinį 2% lygį viršijančia infliacija euro zonoje.
Sprendimu pakelti palūkanų normas 0,5% iš esmės užbaigta neigiamų palūkanų era.
G. Šimkus podkaste kalba, kad tolimesnis palūkanų didinimo klausimas yra „ant stalo“ ir greičiausiai bus svarstomas per kitą ECB pinigų politikos posėdį rugsėjį.
Tačiau pinigų politikos sprendimų priėmėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad vidutinės palūkanų normos ateityje, tikėtina, bus mažesnės nei prieš 20–30 metų (kai jos siekė apie 4% – VŽ).
Svarstoma, kad optimali pinigų kaina euro zonoje, kuri nei skatina, nei riboja ekonomikos augimą, gali siekti apie 2%, tačiau G. Šimkus sako, kad pinigų kainos klausimas nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.